Sprendimas tavo verslui !
Leidiniai / Dokumentų šablonai

Ketvirtadienis, 23 sausio 2020 07:35

Darbas pagal grafiką ir mokėjimas už darbą poilsio dieną ir viršvalandžius

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)

 

Klausimas

Darbuotojas dirba suminės darbo laiko apskaitos režimu. Įmonėje pakeitus darbo laiko skaičiavimo programą, į darbuotojo mėnesio grafiką yra įtraukiamas ir darbas poilsio dienomis bei viršvalandinis darbas. 

Pavyzdys. Darbuotojas dirba vienu etatu. Darbo sutartyje yra sulygta 758 Eur mėnesinė alga, kuri kiekvieną mėnesį yra mokama pastovi, nepriklausomai nuo darbuotojui nustatyto mėnesinio darbo grafiko. Pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui atliekami perskaičiavimai. Apskaitinis laikotarpis – 3 mėnesiai.

Spalio mėn. darbuotojo darbo grafikas yra 209 val., faktiškai dirbta 209 val., iš jų 8 val. viršvalandžių ir 16 val. poilsio dieną.

Lapkričio mėn. darbuotojo darbo grafikas yra 186 val., faktiškai dirbta 186 val., iš jų 8 val. viršvalandžių, 34 val. poilsio dienomis ir 8 val. šventinę dieną.

Gruodžio mėn. darbuotojo darbo grafikas yra 201 val., faktiškai dirbta 201 val., iš jų 41 val. poilsio dienomis ir 8 val. šventinę dieną.

Kaip turėtų būti teisingai apskaičiuojamas darbo užmokestis už kiekvieną mėnesį atskirai (už mėnesį mokama pastovi nustatyta alga, jei faktinis laikas sutampa su nustatytu grafiku) ir suminio laikotarpio pabaigoje? Skaičiuojant suminio laikotarpio valandas, darbas poilsio dienomis ir viršvalandinis darbas yra atimamas skaičiuojant suminius viršvalandžius. Ar tai yra teisinga?

MERITS atsakymas

Dėl darbo pagal darbo grafiką ir poilsio dienomis

Organizuojant darbuotojų darbą pagal suminės darbo laiko apskaitos režimą svarbios šios Darbo kodekso nuostatos:

„Darbo laiko norma, tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje“ (DK 112 str. 1 d.).

„Darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko“ (DK 112 str. 3 d.).

„Darbo laiko režimas – darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, <...>“ (DK 113 str. 1 d.).

„Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų“ (DK 115 str. 1 d.).

„Darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo“ (DK 115 str. 2 d.).

Poilsio diena laikoma „diena, kurią nedirbama pagal darbo laiko režimą“ (DK 124 str. 1 d.).

Į darbo laiko apskaitos žiniaraštį reikia įtraukti „darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką“ (DK 120 str. 2 d. 3 p.).

Įvertinus visas šias nuostatas galima teigti, kad darbuotojo darbo grafikas – tai darbuotojui nustatytos darbo pamainos ir darbo valandos, atsižvelgiant į jo darbo laiko normą ir darbo laiko režimą. Kai darbuotojas dirba darbo grafike nustatytu laiku, jis dirba savo darbo dieną.

Darbas poilsio dieną yra laikas, kai darbuotojas dirba ne pagal grafiką, t. y. tokią dieną, kuri pagal darbuotojo darbo grafiką yra suplanuota kaip poilsio diena. Tokiu atveju darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymimas nukrypimas nuo darbo grafiko – darbas poilsio dieną. 

Dėl suminės apskaitos ir viršvalandinio darbo

Viršvalandžiais laikomas „laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę“ (DK 119 str. 1 d.).

Kai darbuotojui taikomas suminės darbo laiko apskaitos režimas ir nustatomas trijų mėnesių apskaitinis laikotarpis, viršvalandžiai susidaro tuomet, kai viršijama darbo dienos ar pamainos, kuri nustatyta darbo grafike, trukmė, arba tuomet, kai viršijama apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma. 

„Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko“ (DK 115 str. 6 d.).

Taigi tais atvejais, kai darbuotojas dirba darbo grafike nustatytu laiku ir neviršija jam darbo grafike nustatytos darbo dienos ar pamainos darbo laiko trukmės, viršvalandžiai kas mėnesį neskaičiuojami. Jie apskaičiuojami ir už juos sumokama tik apskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Atskirai įmonė turėtų vertinti, ar sudarydama tokį darbo grafiką, kaip nurodyta klausime, nepažeidžia apribojimų dėl viršvalandinių darbų:

„Per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip aštuonias valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki dvylikos valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė keturiasdešimt aštuonių valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – vienas šimtas aštuoniasdešimt valandų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės“ (DK 119 str. 3 d.).

Daugiau galite sužinoti susipažinę su Valstybinės darbo inspekcijos specialistų išaiškinimais „Dėl viršvalandinių darbų taikant suminę darbo laiko apskaitą“ ir „Dėl suminės darbo laiko apskaitos“.

Dėl atlyginimų apskaičiavimo

Darant prielaidą, kad įmonė nepažeidžia apribojimų, nustatytų viršvalandiniam darbui, ir darbuotojai dirba tik darbo grafike nustatytu laiku, darbo poilsio dienomis spalio–gruodžio mėnesiais neturėjo būti.

Darbuotojai dirbo darbo grafikuose nustatytu laiku ir spalio bei lapkričio mėnesiais viršvalandžiai neturėtų būti skaičiuojami. Viršvalandžiai neturėjo būti žymimi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. 

Darome prielaidą, kad darbuotojo darbo laiko norma apskaičiuojama pagal 5 darbo dienų savaitės grafiką ir 2019 m. IV ketvirtį buvo 493 val. Faktiškai darbuotojas dirbo 596 val. Gruodžio pabaigoje turėjo būti apskaičiuota 103 val. viršvalandžių (596 val. – 493 val.).

Įmonė taiko DK 115 str. 7 dalį ir moka fiksuotą atlyginimą. 

2019 m. spalio mėnesį darbuotojas dirbo 209 val. ir užsidirbo 758 € (fiksuota suma).

2019 m. lapkričio mėnesį darbuotojas dirbo 186 valandas, iš jų 8 valandas švenčių dieną. Apskaičiuojamas fiksuotas atlyginimas – 758 € – ir papildomas atlyginimas už darbą švenčių dieną pagal įmonės nustatytą metodiką (pavyzdžiui, 758 € / 160 val. × 8 val., jeigu įmonė tokiems skaičiavimams taiko 5 d. d. savaitės darbo laiko normą).

2019 m. gruodžio mėnesį darbuotojas dirbo 201 val., iš jų 8 val. švenčių dieną. Darbuotojui mokamas 758 Eur fiksuotas atlyginimas, papildomas atlyginimas už darbą švenčių dieną (tarkim, 758 € / 150 val. × 8 val. ) ir papildomai sumokama už viršvalandžius. 

Mokant už viršvalandžius, paprastai skaičiavimams naudojamas paskutinio mėnesio atlyginimas ir darbo laiko norma. Tarkim, įmonė tokiems skaičiavimams taiko 5 d. d. savaitės darbo laiko normą. Gruodžio mėnesį ji buvo 150 val. 

Už viršvalandžius būtų sumokama: 758 € / 150 val. × 103 val. × 1,5.

Jeigu įmonė nustatytų vieno mėnesio apskaitinį laikotarpį, viršvalandžiai būtų apskaičiuojami kiekvieną mėnesį – taip, kaip nurodyta klausime, ir už juos sumokama kiekvieną mėnesį. 

Šaltinis: Mokesčių sufleris 2020.01.21

Skaityti 443 kartai