Sprendimas tavo verslui !
Leidiniai / Dokumentų šablonai

Penktadienis, 30 balandžio 2021 12:03

Neteisėtai atleido iš darbo: kada darbuotojui priklauso 6 algų dydžio išmoka?

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

 Teisininkė pataria pasidomėti savo teisėmis ir žinoti, į ką pirmiausia atkreipti dėmesį kilus ginčams dėl darbuotojų atleidimo.

Gali kreiptis į darbo ginčų komisiją

Pagal Darbo kodeksą nesutarimai tarp darbuotojų ir darbdavio sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio vadinami individualiu darbo ginču.

Anot R. Grigonienės, jei darbuotojas mano, kad jo atleidimas yra neteisėtas, darbdavys pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar nevykdė abipusių susitarimų, jis gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą.

„Šiame prašyme turi būti pateikta informacija apie ieškovą (šiuo atveju darbuotoją) ir atsakovą (darbdavį), taip pat suformuluotas reikalavimas, aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas“, – sako R. Grigonienė.

Ekspertė pabrėžia, kad labai svarbus tinkamas reikalavimo suformulavimas ir pagrindimas, todėl prie prašymo rekomenduoja pridėti ir turimų dokumentų, įrodymų sąrašą, kuris pagrįstų suformuluotų reikalavimų pagrįstumą.

Ekspertė siūlo atkreipti dėmesį, kad kreipimuisi į darbo ginčų komisiją yra nustatyti ir terminai.

„Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą privalo kreiptis per tris mėnesius, o dėl neteisėto nušalinimo ar atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais – per vieną mėnesį nuo tada, kai oficialiai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą“, – pabrėžė R. Grigonienė.

Pasak R. Grigonienės, pirmiausia darbo ginčų komisija siūlo susitarti taikiai ir surasti abiems pusėms priimtiną sprendimą, ir tik pusėms nesusitarus komisija ginčą nagrinėja ir priima sprendimą.

Kokio dydžio ir už ką priklauso išeitinės išmokos?

Pasak R. Grigonienės, vienas dažniausiai darbo ginčuose pasitaikančių klausimų – ar darbuotojas gali tikėtis išeitinės išmokos ir kokio dydžio jam priklauso pagal įstatymą.

Teisininkė sako, kad išeitinės išmokos dydis gali svyruoti nuo 0,5 iki 6 VDU vidutinio darbo užmokesčio.

„Tarkime, pusės ar 2 vidutinio darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinė išmoka priklauso darbuotojui išeinant dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nesant šalių valios. O štai nutraukus darbo sutartį darbdavio valia, jau priklauso 6 VDU dydžio išeitinė išmoka“, – atsako R. Grigonienė.

Ekspertė sako, kad išeitinė išmoka nepriklauso darbuotojo pareiškimu be svarbių priežasčių, dėl darbuotojo kaltės ar pasibaigus bandomajam laikotarpiui, taip pat nutraukus terminuotą sutartį, suėjus terminui, jei dirbo iki 2 metų arba nesant šalių valios.

R. Grigonienė taip pat siūlo atkreipti dėmesį, kad darbo santykiams nepasibaigus, jei dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, turi būti išmokami ir delspinigiai.

Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas.

Jų dydis apskaičiuojamas pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį per mėnesį, padauginus iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Šaltinis: www.tv3.lt

Skaityti 143 kartai